Prisimeni laikus, kai tėčio pečiai buvo pasaulio viršūnė, o mama buvo tavo superherojė? Didžiausi priešai buvo seserys ir broliai, lenktynės tebuvo tik iš to, kas bėga greičiausiai. Karas buvo tik kortų žaidimas, o vienintelis žinomas narkotikas - vaistai nuo kosulio. Kai daugiausiai skausmo sukeldavo nubrozdinti keliai,o išsiskyrimai i...r atsisveikinimai būdavo sakomi tik iki rytojaus.. O mes tada labai norėdavom užaugti...

Aš laaaaaaaaaaaabaaaaaaaaaiiiiiiiiiiiiiiiiii myliu savo gyvenimą.

Aš laaaabaaaaiiii myliu savo gyvenimą. Skubu, nespėju. Grįžtu būnu pavargusi, krentu tiesiai į lovą, nes neturiu jėgų jokiai kitai veiklai. Ir būtent dėl to esu klaikiai laiminga. Naktį miegu vos tris keturias valandas. Vėl rašau, vėl vaidinu, vėl jaučiu tą gyvenimo skonį. Noriu, kad tai nesibaigtu niekada. Testusi amžinai, kol išsektu mano visos mano jėgos. 

Taip prisipažįstu. Dabar jau galutinai suprantu, jog mylių kitokį žmogų, nei visi aplinkiniai ir visiškai to nesigėdiju, nes laimės gėdytis negalima. Myliu žmogų, kuris turi klausos negalią ir sunkiai kalba, todėl po truputi bandau perprasti gestų kalbą, įsilieti į visiškai kitokį man dar sunkiai pažįstamą pasaulį be garsų. Man nusispjauti ką dabar galvoji tu sėdėdamas kitame monitoriaus gale, ką galvoja draugės, aplinkiniai. Esu laiminga daugiau nieko gyvenime ir nedrįsau trokšti, tik būti laiminga. Dabar, kaip tik ir esu tokia laiminga, laužanti stereotipus (galbūt), mylinti ir mylima. Mano gyvenimo pilnatvė yra čia ir dabar.

Kodėl nekenčiu lapkričio mėnesio

Šiandien sugalvojau kelias esmines priežastys, dėl kurių tiesiog nekenčiu lapkričio mėnesio:
*Nebėra lapų ant medžių
* Įvedame žiemos laiką ir pradedame gyventi naktyje
* Staiga ima ir atšąla, kai dar nė negalvoji išsitraukti žieminio palto
* Ima kamuoti melancholija ir gimsta depresija persmelktos eilės
* Visos meilės pasmerktos mirčiai
* Kyla klaikus smogas ir viską aplinkui nudažo pilka spalva
* Oficialiai ir ne tik pasenstu dar vieneriais metais.
Ir žinoma tai tik ledkalnio, ant kurio dabar sėdime mes visi, viršūnė. Viskas daug giliau po žemę ar vandeniu, priklausomai kas kam gražiau skamba. Niekada nemėgau lapkričio, nelaukiau jo, nemylėjau. Nors būtent šis mėnuo ir pasitiko mane gimstant. Aplinkui tiek daug melancholijos matau būtent lapkritį, lyg tai būtų koks užkeiktas melancholikų mėnuo...