Prieš mane, padėtas ant stalo, garuoja kavos puodelis. Pastaruoju metu tapau tikra kavos maniake. Kiekvieną rytą pradedu gurkšnodama kavą, vėliau puodelis po pietų ir dažnai vakare, kaip neleidžiantis užmigti gėralas. Galbūt kava atstoja cigaretes? Kai po šimtadienio nustojau rūkyti kavą gurkšnoti pradėjau vis dažniau ir dažniau. Ir negaliu liautis. Jei seniau rinkdavausi žalią arbatą dabar visada renkuosi kavą. Negerai. Bet aš juk noriu mirti jauna. Link to greičiausiai dabar ir einu. 

Juokai juokais, bet senatvės viena iš mano fobijų. Bijau pasenti, tapti visų užmiršta ir niekam nereikalinga. Nuo vaikystės mane ir mano močiutę siejo glaudus ryšys. Visai neseniai mirus seneliui ir dėdei, kurie gyveno su ja, ji liko visiškai viena. Ir ta jos vienatvė tokia keista, lyg ramybė prieš kylančią audrą. Nenoriu tampyti likimo it liūto už ūsų, bet iš tiesų nenoriu pasenti. Noriu jauna ir graži iškeliauti į pažadėtąją Šambalą.