Ekskursija į beprotnamį

Vakar su draugais buvau labai keistoje vietoje. SSRS laikais už Šiaulių Bijotės miške buvo gydimo įstaiga. Visi žmonės manė, jog tai sanatorija ir tik po nepriklausomybės kgbistams pasitraukus iš mūsų šalies paaiškėjo, jog ten buvo beprotnamis, kuriame buvo laikomi ir kankinami politiniai kaliniai. 
Pripažinsiu vieta tikrai nėra maloniausia, tačiau aš nuo mažumės mėgau lankyti tokias vietas, todėl visa ta aplinka manyje pažadino ne baimės jausmą, kurį vis rečiau ir rečiau jaučiu, o keistą smalsumą, trauką vėl ten atvykti. 
Beveik visas pastatas buvo įrengtas po žeme. Rūsyje vis dar išlikusios palatos, kurių sienos buvo išklijuotos baltomis plytelėmis. Koridoriai panašūs į ilgus labirintus, kuriuose iš tiesų labai lengva paklysti. Kartais einant tuneliais po žeme atrodė, jog kažkas sektų iš paskos, bet vos atsisukus paaiškėdavo, jog ten nieko nėra. Kadangi vaiduokliais netikiu, manau, kad tai tebuvo mano pasąmonės, per daug mačiusios siaubekų, fantazija. 
Kai tik gausiu naująjį fotoaparatą ir išsilaikysiu teises būtinai ten vėl nuvažiuosiu...